Tvirtinimas smeigėmis atliekamas ne anksčiau kaip 3 dienos po klijavimo, kad būtų išvengta, dar esant nesukietėjusiems klijams, priklijuotų apšiltinimo plokščių išjudinimo. Smeigės įstatomos į iš anksto pagrinde išgręžtas skyles. Skylės gręžiamos persmeigus šiltinamąją izoliaciją ir grąžtui prisilietus prie pagrindo. Skylė gręžiama statmenai pagrindui, ne mažiau kaip 10 mm gilesnė nei smeigės ilgis.
Esant skirtingoms sienų statybinėms medžiagoms (pvz.: tuščiavidurėms, pilnavidurėms plytoms bei pan.), smeigės (jų ilgis, paskirtis ir t.t.) parenkamos, kombinuojant pagal šiltinamo objekto realias sąlygas, t.y. priklausomai nuo apšiltinimo plokščių rūšies, plokščių storio, sienų fizikinių savybių. Galima rinktis universalias smeiges, tinkamas visų rūšių termoizoliacinėms plokštėms, bei visų rūšių mineralniams pagrindams.
Vidutinis smeigių sunaudojimas sudaro nuo 4 iki 6 vnt./m², priklausomai nuo realių šiltinamo pastato savybių. Kraštinėse pastato zonose (kampai, parapetai ir pan.) sustiprėja vėjo apkrovos poveikis, todėl šiose zonose būtina tvirtinti daugiau smeigių nei plokšumoje. Kraštinių zonų plotis skaičiuojamas nuo 1/8 mažesnės pastato pusės. Praktikoje kraštinių zonų plotis yra 1 – 2 m.
Įtvirtinus smeigę, smeigės lėkštelė neturi išsikišti virš šiltinimo sluoksnio paviršiaus. Jei šiltinimo plokščių storis didelis, smeigės įgilinamos į termoizoliaciniame sluoksnyje išfrezuotus „lizdus“. Į įgilintas smeigiavimo vietas įspaudžiamos specialios termoizoliacinės tabletės, tokiu būdu sudaromas lygus paviršius, minimizuojant „šalčio tiltelius“ smeigiavimo vietose. Skersinio pluošto akmens vatos plokštės („lamelė“) tvirtinamos su didesnio skersmens lėkštele.