Specialisto patarimai

Pertvaros statyba pradedama nuo jos linijos pažymėjimo ant jau nuvalytos perdangos, lubų ir gretimų sienų. Tam tikslui galima panaudoti, spalvotą virvę ir gulščiuką arba lazerinį prietaisą.

Pertvarų vietą galima numatyti, jau statant pagrindines, t.y. išorines ir vidines konstrukcines sienas. Būsimos sandūros vietose konstrukcinėse sienose įmūrijami plieniniai inkariniai varžtai.

Jie įmūrijami į kas antrą ar trečią siūlę.

Pirmoji mūrinių elementų eilė, panašiai kaip pagrindinių sienų atveju, yra jungiama skiediniu KREISEL M 115. Jeigu pertvara yra mūrijama ant perdangos, prieš klojant skiedinį, ant nuvalyto paviršiaus klojama plėvelė ar bitumo sluoksnis, apsaugantys apatinę pertvaros dalį nuo įtrūkimo, perdangai linkstant. Mūriniai elementai yra taip išdėstomi, kad horizontalios jau esančios sienos siūlės sutaptų su statomos sienos siūlėmis, kas leis sujungti abi sienas jungiamaisiais elementais, jau įmūrytais pagrindinėje sienoje. Pertvaros elementai prijungiami prie anksčiau išmūrytos sienos mūrijimo skiediniu.

Labai svarbus yra pirmosios elementų eilės horizontalumas.

Jeigu pertvara yra primūrijama prie nešančiosios sienos, kurioje anksčiau nebuvo įmūrytos metalinės jungtys, sienos jungiamos L raidės formos jungtimis. Panašiai daroma, jeigu pertvara ir nešančioji siena pastatytos iš skirtingų medžiagų. Elementų aukščio skirtumai gali lemti horizontalių sienų siūlių nesutapimą ir tuomet neįmanoma panaudoti tiesias jungtis. Lenktos jungtys turi būti atitinkamai pritvirtintos prie sienų. Priklausomai nuo naudojamų medžiagų tvirtinti galima vinimis arba kaiščiais.

Kiekvieną kartą ant nuvalyto elementų paviršiaus 1-3 mm sluoksniu klojamas skiedinys KREISEL DS 125. Vienodam skiedinio storiui iškloti padeda speciali lovelio formos kelnė su dantytais kraštais. Kelnės plotis turi būti lygus mūro storiui.

Mūrijant reikia nepamiršti taisyklingo sluoksnių perrišimo.